Sodyba - darbo ir poilsio stovykla vol.2 Kiesha555 įspūdžiai

O viskas prasidėjo taip...
Kažkada pavasari, pas Žilvį sode su seneliu, Jurga, ir GoleMu buvom mėsos pakept, alaus padegustuot...
Prasidėjo šnekos apie viską, nu kaip dažniausiai būna prie bokalo alaus, ir kažkaip pradėjom šnekėt apie vasarą, kas ką maždaug planuoja veikt. Žilvis prasitarė apie turimą sodybą Zarasuose, ir pasiūlė ten vasarą aptūrėt darbo-poilsio stovyklą su daug alaus. Ir ką gi, aš pasirašiau, kadangi mėgstu gamtą ir svarbiausia alų 
Taip ir išaušo ta diena kai Žilvis sumastė, jog jau būtų laikas nulėkti ten ir atidaryti sezoną.
Viskas buvo faina, prisipirkom debesį alaus, debesį maisto, susikrovėm visus daiktus, ir nutarėm išlėkt vakare, kad kita dieną iš pat ryto būtų galima eiti dirbt.
Kelione prasidėjo, išlėkėme jau į Zarasus, važiuojame į degalinę prisipilti į efkę kuro, varome link Orlean degalinės prie šroto pavadinimu „Autominutė“, važiuojam autostrada, reikia apsisukt... Ir nuo to momento prasidėjo nuotykiai, Žilvis įmėtė laisvą bėgį, riedam link apsisukimo, sustojame praleist priešpriešą atlėkiančius automobilius ir tik pajuntame kad pradėjo pulsuot efkės apsukos, pradedam važiuoti, pypt efkė netraukia, vos pajudam ir šiaip ne taip atlikę manevrą iš kart į kelkraštį, į degalinės aikštelę ir visiškai užgestame... Iš kart pas mus abu nuotaika dingsta, prisimenam keiksmažodžius... Fsio, ubage užsilenkė, nesikuria, jei užsikuria iš kart užgesta...
Pradėjo Žilvis skambinti pažystamiems, kad kas parvilktų, šiaip ne taip pavyksta vieną rast Kaune, bet ir tas atlėkęs pasirodo neturi tempimo troso... Šikna kaip turi būt... Paskutine viltis, jog mano tėvas bus namie, ir galės prilėkt partempti... Ačiū Dievui, tėvas namie buvo, atlėkė ir partempė mus iki vieno meistro, kuriam palikom mašiną, kad rastų gedimą...
Bet mes nepraradom vilties, ir Žilvis pasiėmęs savo mamos kovinį Renuką po poros dienų išlėkėm į Zarasus  Nuvykom be didesniu bėdu, išsikrovėm daiktus iš mašinos ir ėjome gert alaus  Pačią pirmą dieną, padarėme nesveikai daug darbo, sudeginom debesį šroto, patys gerokai nusvilom nuo laužo.

Debesis šroto.

Alų gėrėm vien tik kad palaikyt skysčius organizme, nes taip dirbant jis labai greit išgaruodavo. Po kelių dienų išlėkėm atgal į Kauną, bet čia mieste man buvo jau nebe prikolas, sakiau jog dar norėsiu ten lėkt ne vieną sykį  Taip ir sekė pusė vasaros ten, padarėm labai daug darbo, išgerta alaus nesuskaičiuojamais kiekiais, kadangi tik atsikėlus iš lovos, eidavome ne arbatą ar kavą darytis, bet po vieną gerą bokalą alaus įkalt, tada jau sekdavo arbatos ir sumuštiniai 

 
Atnaujinta 2010-12-21
 
Pas Kęsta @ FB albume radau keletą nuotraukų iš sodybos:
 
 Pakeliui sustojome parukyti 
 Pakelės kaimelyje laukiame mikriuko.
 Foto sesija prieš miegą.
 Foto sesija @ Stelmužė.
 Sugriuvo senovinė vėjo pučiama pirtis :|
 Mes vakar buvom saloje...
 Reikia nusiprausti kartą į mėnesį...
 Tūsas.
 Kęstai, aš negėriau...

Straipsnio vertinimas

Susijusios naujienos

Pereiti prie:

Puslapis 1 iš 1